Ēt muotošė par kėimieli Sūnaitiū bodintė. Kelkėt kelkėt, sūnaitelē, Nebier sesėrelės. Pabalnuokėt šešis žėrgus Vėsus šešis šierus. Vīkėt vīkėt sesėrelė Par devīnis kalnus. Ka prijuosėt žalė lonka, Tėn pasėganīsėt. Ka prijuosėt sraunė opė, Tėn pasėgėrdīsėt. Ka prijuosėt žalė gėrė, Tėn pasėganīsėt. Ka prijuosėt marga dvara, Tėn seselė rasėt. Ož stalelė basiedontė, Graudē baverkontė. Šėlka sokniems apriedīta, Šėlkās aptaisīta. Auksa šokuoms sošokouta, Vīno pagėrdīta. Kad ėr dousėt šešis šimtus, Jau neėšvadousėt.

Už girių girių Ugnelė degė, Ei, kalėda, kalėda. Jauni broleliai Žirgelius ganė, Ei, kalėda, kalėda. Žirgelius ganė, Pantelius vijo, Ei, kalėda, kalėda. Broliai pamigo Žirgai pabėgo, Ei, kalėda, kalėda. Kur žirgų bėgta, Ten rasa krėsta, Oi, kalėda, kalėda. O ir nubėgo Į tėvo dvarą, Oi, kalėda, kalėda. – Uošveli mano, Senas tėveli, Oi, kalėda, kalėda. Atkelki vartus, Paleiski žirgus, Oi, kalėda, kalėda. – Nei vartų kelsiu, Nei žirgų leisiu, Oi, kalėda, kalėda. Buvo negerti Žalio vynelio, Oi, kalėda, kalėda. Žalio vynelio Aukso kupkelio, Oi, kalėda, kalėda. – Tai ne aš gėriau – Bajorai gėrė, Oi, kalėda, kalėda.

Kad tu pavirstum į drebulėlę, Kad tu drebėtum dieną naktelę, Kad tau išpraustų lietus burnelę, Kad iššukuotų vėjas galvelę. Stokit sūneliai stipriais medeliais, Aš jūs mamelė liksiuos eglele