Apie grupę

atalyja – lietuvių folkroko grupė. Siekia populiarinti archajinį lietuvių folklorą, senąsias dainas priartinti prie šiuolaikinio klausytojo. Grupės kūrybai būdinga stilistikos įvairovė, turtinga tembrų paletė, savitos, išradingos aranžuotės. Senųjų dainų melodijos praturtinamos roko, džiažo, fanko, bliuzroko, metalo roko, indų muzikos elementais. Atalyja yra nuolatinė muzikos festivalių ir švenčių dalyvė. Grupė įrašė 4-is CD albumus, koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Turkijoje, Čekijoje, Rusijoje.

atalyja

Per daugiau nei 10 gyvavimo metų Atalyja pelnė įvairaus amžiaus klausytojų prielankumą. Svarbiausią repertuaro dalį sudaro kalendorinės dainos, sutartinės, karinės istorinės, vestuvinės dainos. Muzikinė išraiška aprėpia meditatyvią improvizaciją ir kietą kompozicinį artroką. Muzikantai nevengia eksperimentuoti, tradicinių dainų melodijas jie jungia su klasikinio roko, metalo roko, bliuzroko, funk, progresyviojo roko, indų klasikinės muzikos elementais.

Grupės kūryba pasižymi profesionaliomis, skoningomis aranžuotėmis, turtinga tembrų palete, išradinga ritmika, savita polifonija. Tradiciniai lietuvių instrumentai (kanklės, skudučiai, smuikas, dūdmaišis, dambrelis) išradingai jungiami su elektrine ir bosine gitaromis, roko mušamaisiais. Kai kurioms dainoms savitą rytieišką atpsalvį suteikia indų instrumentai: bansuris (skersinė bambuko fleita) ir tabla (porinis būgnas).

Grupė „atalyja“ susikūrė 1998 m. rudenį, o 1999 m. pavasarį debiutavo Kaune, postfolkloro festivalyje „Suklegos“. Dar po metų buvo baigtas įrašinėti ir išleistas debiutinis grupės albumas „atalyja“ (2000 m. MC, 2001 m. Kukū records CD). Jis susilaukė tarptautinio dėmesio, buvo palankiai įvertintas folk ir world muzikos žurnalų puslapiuose. 2004 m. išleistas antrasis albumas, „Močia“ (CD Dangus), pasižymi gyvu, šiltu skambesiu. Jis buvo įvertintas kaip vienas solidžiausių modernios folklorinės muzikos leidinių lietuviškoje diskografioje. 2008 m. išleistas minialbumas „Žemaitiu ruoks“. Jame – trys dainos, trys elektroninės remix dainų versijos ir instrumentinė improvizacija. Ketvirtojo albumo „Saula riduolėla“ (2009 m., Dangus) saulės tematikai. Jame savitai dera „kieta“ kompozicija, improvizacija ir eksperimentas. Saulės tematiką pabrėžia ne tik kai kurių dainų ir paties albumo pavadinimai, bet ir šviesus, saulėtas jo skambesys. Albumas skirtas Lietuvos vardo 1000-mečiui.

Šiuo metu grupėje dainuoja trys vokalistės – Gedimina Statulevičienė, Audronė Daraškevičienė ir Darutė Pilibavičienė (ji taip pat skambina kanklėmis) bei vokalistas ir kanklininkas Rytis Ambrazevičius. Grupės multiinstrumentininkas Ernestas Jepifanovas groja bansuriu (indų fleita), altu, dūdmašiu, skudučiais ir dainuoja, Eirimas Velička – smuiku, kanklėmis, dambreliu. Bosine gitara ir kanklėmis groja Gediminas Žilys, elektrine ir akustine gitaromis – Ugnius Keturka, mušamaisiais – Salvijus Žeimys. Grupė koncertavo Lenkijoje (2000, 2001, 2005, 2006, 2008, 2009), Estijoje (2002), Latvijoje (2002, 2009), Vokietijoje (2006), Turkijoje (2008), Čekijoje (2009), Rusijoje (2009) dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos laidose. Ji yra Lietuvos folkloro švenčių, postfolko ir neofolko festivalių, miestų ir miestelių švenčių dalyvė. Nuolat greižia festivaliuose „Mėnuo juodaragis“ „Baltijos garsas“, „Suklegos“, „Gyvosios archeologijos dienos“, „Skamba skamba kankliai“. Grupės muzika skamba įvairiuose meno projektuose, filmuose, teatro spektakliuose.