Ēt muotošė par kėimieli Sūnaitiū bodintė. Kelkėt kelkėt, sūnaitelē, Nebier sesėrelės. Pabalnuokėt šešis žėrgus Vėsus šešis šierus. Vīkėt vīkėt sesėrelė Par devīnis kalnus. Ka prijuosėt žalė lonka, Tėn pasėganīsėt. Ka prijuosėt sraunė opė, Tėn pasėgėrdīsėt. Ka prijuosėt žalė gėrė, Tėn pasėganīsėt. Ka prijuosėt marga dvara, Tėn seselė rasėt. Ož stalelė basiedontė, Graudē baverkontė. Šėlka sokniems apriedīta, Šėlkās aptaisīta. Auksa šokuoms sošokouta, Vīno pagėrdīta. Kad ėr dousėt šešis šimtus, Jau neėšvadousėt.

Oi an kalnelio, An aukštojo, Kaitri ugnełė Kūrinojo. Kaitri ugnełė Kūrinojo, Motka sūnelį Apraudojo. – Oi sūneli raitełėli, Ko pavirtai ųžuołėliu, Ko pavirtai ųžuołėliu, O žirgelis – šiaurum vėju? Šiaurus vėjus pasbalnosim, Pasbalnosim! Kur ketinom, ten nujosim, Ten nujosim! Aukštus kalnus kopte kopsim, Kopte kopsim! Nemunėliais plaukte plauksim, Plaukte plauksim!

Kam tie žirgai, kam tie ratai Prie Saulytės namų durų? Dievo žirgai, Laimos ratai Saulės dukros jaunikaič(iai) Saulė dukrą išleidusi Palydon Perkūną prašo. Išvažiuodams Perkūnytis Trenkė aukso ąžuolėlin. Treji metus Saulė rauda Aukso šakas rankiodama. Saulė davė dovanėlių Liepai aukso rankšluostėlį. Ažuolėliui deimantėlių O mažajam beržiukėliui Tam užkorė sidabrėlio Karklužėliams juostužėlių.

Kas tar teka par dvarelį saula riduolėla Saulala saulala saulala riduolėla Kų tar neša tekėdama saula riduolėla Saulala saulala saulala riduolėla Ataneša davanėlių saula riduolėla Saulala saulala saulala riduolėla Kam paduosi davanėlas saula riduolėla Saulala saulala saulala riduolėla Kų patiksiu pirmam ryti saula riduolėla Saulala saulala saulala riduolėla Susitikau šešurėlį saula riduolėla Saulala saulala saulala riduolėla Atadaviau davanėlas saula riduolėla Saulala saulala saulala riduolėla Dėkavoja davanėlas saula riduolėla Saulala saulala saulala riduolėla

Pūtė vėjas, pūtė vėjas ąžuolą, ąžuołėlį. Nepūsk vėjel, nepūsk vėjal ąžuolo, ąžuołėlio. Ba nemoka, ba nemoka ąžuolas atsipūsti, Nei šakełėm, nei šakelėm atlinguotie. Barė tėvas, barė tėvas sūnelį, sūnełėlį. Nebark tėvel, nebark tėvel sūnelio, sūnełėlio. Ba nemoka, ba nemoka sūnelis atsibartie, Nei žodelio, nei žodelio atsakytie. Jieznas

Ējė panas paopelēs Nerėnieli varstīdamas. Šėlkū bova nierėnielis, Cėdabrėnē vėrbalelē. Ėr pametė vėrbalieli, Cėdarbrėni vėrbalieli. Paskou ējė bernoželē, Ėr atrada vėrbalieli.

Tai genelio genumai, Tai jo raibo raibumai! Genumai jo, Raibumai jo! Vienu šaku lipinėj, Antru šaku šokinėj. Genumai jo, Raibumai jo! Ir palinko šakełė, Ir nupuołė genelis. Genumai jo, Raibumai jo! Ir nupuołė genelis, Ir pabiro plunksnełės. Genumai jo, Raibumai jo! Ir atłėkė gegułė, Ir parinko plunksnelas... Genumai jo, Raibumai jo!..

Už girių girių Ugnelė degė, Ei, kalėda, kalėda. Jauni broleliai Žirgelius ganė, Ei, kalėda, kalėda. Žirgelius ganė, Pantelius vijo, Ei, kalėda, kalėda. Broliai pamigo Žirgai pabėgo, Ei, kalėda, kalėda. Kur žirgų bėgta, Ten rasa krėsta, Oi, kalėda, kalėda. O ir nubėgo Į tėvo dvarą, Oi, kalėda, kalėda. – Uošveli mano, Senas tėveli, Oi, kalėda, kalėda. Atkelki vartus, Paleiski žirgus, Oi, kalėda, kalėda. – Nei vartų kelsiu, Nei žirgų leisiu, Oi, kalėda, kalėda. Buvo negerti Žalio vynelio, Oi, kalėda, kalėda. Žalio vynelio Aukso kupkelio, Oi, kalėda, kalėda. – Tai ne aš gėriau – Bajorai gėrė, Oi, kalėda, kalėda.

Kad tu pavirstum į drebulėlę, Kad tu drebėtum dieną naktelę, Kad tau išpraustų lietus burnelę, Kad iššukuotų vėjas galvelę. Stokit sūneliai stipriais medeliais, Aš jūs mamelė liksiuos eglele

Rūta žalioji, Jau vakaras vakarėlis Rūta žalioji. Rūta žalioji, Puolė saulė ant medžių, Rūta žalioji. Rūta žalioji, Paleisk mane namopi Rūta žalioji. Rūta žalioji, Kad tu manį neleisi, Rūta žalioji. Rūta žalioji, Paleis mani mėnulis, Rūta žalioji. Rūta žalioji, Paleis mani žvaigždelė, Rūta žalioji.